Te visad būsiu aš

KEISTA GYVENTI ILGIAU UŽ MEDŽIUS

Jaroslavas Melnikas, rašytojas ir filosofas, užima ypatingą vietą lietuvių literatūroje, yra pelnęs originalaus fantasto ir siurrealisto, kuriam svarbūs žmogaus egzistencijos klausimai, vardą. Jo abu ankstesnieji distopiniai romanai „Tolima erdvė“ ir „Maša, arba postfašizmas“ pateko į Metų knygos rinkimų penketukus, buvo išversti į kitas kalbas. Jis – vienas žymiausių lietuvių rašytojų užsienyje, apie jo prozą rašoma įvairiose šalyse. Paryžiaus kritikai jo romanus gretina su G. Orwello, A. Hakslio, R. Bredberio romanais. Melniko distopija „Tolima erdvė“ (LRS leidykla, 2008) laimėjo BBC metų knygos (BBC Book of the Year) titulą, o taip pat pelnė prancūzų „Metų knygos“ (Libr'à Nous) premiją „Imaginaire“ kategorijoje bei tapo Europos premijos „Utopiales 2018“ už geriausią Europos rašytojo sukurtą fantastinį romaną finalistu.

Jungtinėje Karalystėje autoriaus knyga „Rojalio kambarys“ (Last Day) paskelbta prestižinės premijos International Rubery Book Prize finaliste. Lietuvoje ji pateko į šimtmečio geriausių lietuvių literatūros knygų penkioliktuką. 2020 m. Jaroslavas Melnikas buvo apdovanotas Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Naujojo J. Melniko romano „Te visad būsiu aš“ herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų.

Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti...

Šioje aštraus siužeto distopijoje garsus „egzistencinės prozos“ atstovas susimąsto apie mirtį ir nemirtingumą, apie laisvę ir visiško žmogaus pavergimo grėsmę, atsirandančią dėl naujų technologijų.